Kada griovimui reikia projekto ir leidimo

Seno namo, ūkinio pastato ar garažo griovimas atrodo paprastas darbas: atvažiuoja technika, pastatas nugriaunamas, laužas išvežamas. Praktikoje dažniausiai pirmiausia reikia atsakyti į du klausimus: ar šiam statiniui griauti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir ar reikia parengti griovimo projektą. Nuo atsakymų priklauso darbų eiga, terminai ir tai, kaip sklandžiai vėliau pavyks pradėti naują statybą.

Šiame straipsnyje aptariame, kada griovimui reikia projekto ir leidimo, kas tuos dokumentus rengia ir į ką atkreipti dėmesį, kad griovimas netaptų kliūtimi naujam projektui. Tai bendra apžvalga, o ne teisinė konsultacija: konkrečiu atveju reikalavimus visada verta pasitikslinti savivaldybėje arba su projektuotoju.

Lietuvoje statinių griovimą, kaip ir statybą, reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Pagrindinis kriterijus yra statinio kategorija. Statiniai skirstomi į tris grupes: nesudėtingieji, neypatingieji ir ypatingieji. Kategorija priklauso nuo statinio dydžio, aukščio, paskirties ir konstrukcijų sudėtingumo.

Kuo sudėtingesnis statinys, tuo griežtesni reikalavimai jo griovimui. Nesudėtingiesiems statiniams, tokiems kaip nedidelis ūkinis pastatas, pavėsinė ar tvora, leidimas griauti paprastai nereikalingas, jei statinys nėra saugomoje teritorijoje ir nėra kultūros paveldo objektas ar jo dalis. Neypatingiesiems ir ypatingiesiems statiniams, pavyzdžiui, gyvenamajam namui, didesniam gamybiniam ar sandėliavimo pastatui, griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, vadinamo leidimu griauti statinį.

Yra ir išimčių, kurios dažnai pasitaiko privačių namų projektuose. Jei senas statinys griaunamas kaip dalis naujos statybos ar rekonstravimo projekto, jo griovimas gali būti numatytas tame pačiame projekte ir atskiro leidimo griauti nereikia: griovimo sprendiniai tampa naujo statinio projekto dalimi. Todėl, jei vietoje seno namo planuojate statyti naują, apie griovimą verta kalbėtis su architektu dar prieš užsakant projektą.

Leidimas ir projektas yra skirtingi dalykai. Leidimas yra savivaldybės išduodamas dokumentas, o projektas yra techninis dokumentas, kuriame aprašoma, kaip statinys bus griaunamas saugiai. Griovimo projekte ar griovimo apraše numatoma darbų eiliškumas, konstrukcijų nuėmimo tvarka, laikinas sutvirtinimas, aplinkinių pastatų ir inžinerinių tinklų apsauga, atliekų tvarkymas ir darbų sauga.

Pagal galiojančius reglamentus ypatingųjų statinių griovimui rengiamas griovimo projektas, o neypatingųjų statinių griovimui pakanka paprastesnio dokumento, griovimo aprašo. Nesudėtingiesiems statiniams griovimo dokumentacija paprastai nereikalinga, nebent to reikalauja saugomos teritorijos ar paveldo apsaugos reikalavimai. Projektą ar aprašą rengia atestuotas projektuotojas, todėl šiame etape architektų ar konstruktorių pagalba yra ne formalumas, o būdas išvengti klaidų, kurios vėliau kainuoja daugiau nei pats projektas.

Leidimo griauti statinį prašoma per valstybinę statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Prašymą gali teikti pats statytojas arba jo įgaliotas asmuo, dažniausiai projektuotojas. Prie prašymo pridedamas griovimo projektas arba aprašas, žemės sklypo ir statinio nuosavybę patvirtinantys dokumentai, o kai kuriais atvejais ir bendraturčių ar kaimyninių sklypų savininkų sutikimai.

Savivaldybė prašymą tikrina, prireikus derina su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamentu, jei pastatas yra saugomoje teritorijoje ar paveldo vietovėje. Praktikoje trukmė priklauso nuo dokumentų kokybės: pilnai ir teisingai parengtas prašymas nagrinėjamas žymiai greičiau nei toks, kurį tenka tikslinti.

Keli dalykai, kuriuos verta patikrinti prieš užsakant griovimo darbus, kad ir koks paprastas atrodytų pastatas.

Statinio registracija. Patikrinkite Nekilnojamojo turto registre, ar griaunamas statinys yra įregistruotas ir koks jo statusas. Po griovimo statinį reikės išregistruoti, o tam reikalingi dokumentai, patvirtinantys, kad griovimas atliktas teisėtai.
Inžineriniai tinklai. Prieš griovimą turi būti atjungti elektra, dujos, vanduo ir nuotekos. Tai daroma su tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis, o ne savarankiškai. Neatjungti tinklai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl griovimo darbai stringa jau atvažiavus technikai.
Pavojingos atliekos. Senuose pastatuose dažnai yra asbesto turinčių medžiagų, pavyzdžiui, šiferio stogo dangos. Tokios atliekos tvarkomos atskirai, pagal specialius reikalavimus, ir negali būti maišomos su įprastu statybiniu laužu.
Kaimynai ir aplinka. Jei pastatas stovi prie sklypo ribos arba yra sublokuotas su kaimyno statiniu, griovimo projekte turi būti numatyta, kaip apsaugoti gretimas konstrukcijas. Tokiais atvejais kaimynų sutikimas gali būti privalomas.

Laikas priklauso nuo statinio kategorijos ir dokumentų būklės. Nesudėtingojo statinio griovimą galima pradėti vos atjungus tinklus ir suderinus darbus su rangovu. Neypatingojo ar ypatingojo statinio atveju reikia įskaičiuoti griovimo aprašo ar projekto parengimą ir prašymo nagrinėjimą savivaldybėje, todėl realistiška planuoti kelias savaites ar daugiau, ypač jei objektas yra saugomoje teritorijoje. Jei pastatas yra bendraturčių nuosavybė arba sublokuotas su kaimynu, sutikimų derinimas gali užtrukti ilgiausiai, todėl juos verta pradėti rinkti pirmiausia.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas yra atliekų kiekio įvertinimas. Net nedidelio mūrinio namo griovimas duoda dešimtis tonų laužo, o jo išvežimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams turi būti suplanuotas iš anksto. Rangovas, kuris pats rūpinasi išvežimu, sutaupo laiko ir padeda išvengti nereikalingų išlaidų už kelis atskirus pervežimus.

Griovimas be reikalingo leidimo laikomas savavališku. Pasekmės gali būti kelios: administracinė atsakomybė, reikalavimas įteisinti darbus, sunkumai išregistruojant statinį ir vėliau gaunant leidimą naujai statybai tame pačiame sklype. Be to, be griovimo projekto sunku tinkamai įvertinti darbų riziką, todėl kyla pavojus ir darbuotojams, ir gretimiems pastatams.

Dažniausia klaida privačiuose projektuose yra manymas, kad senas, apleistas pastatas „niekam nerūpi“ ir jį galima tiesiog nugriauti. Jei pastatas įregistruotas registre arba yra neypatingasis statinys, dokumentai reikalingi nepriklausomai nuo jo būklės.

Daugeliu atvejų griovimas yra pirmas naujo projekto etapas. Todėl geriausia tvarka yra tokia: pirmiausia su architektu aptariama, kas bus statoma vietoje seno pastato, tada sprendžiama, ar griovimą įtraukti į naujos statybos projektą, ar rengti atskirą griovimo dokumentaciją. Taip išvengiama dvigubo derinimo ir užtikrinama, kad sklypas po griovimo bus paruoštas būtent tai statybai, kuri planuojama.

Projektuotojo vaidmuo šiame etape yra esminis: jis įvertina statinio kategoriją, parengia reikalingus dokumentus, pateikia prašymą per „Infostatyba“ ir suderina griovimo sprendinius su būsimo pastato projektu. Griovimo rangovas tada dirba pagal aiškų planą, o ne improvizuodamas vietoje.

1. Nustatykite statinio kategoriją ir patikrinkite, ar jis įregistruotas.
2. Išsiaiškinkite, ar reikia leidimo griauti ir kokio griovimo dokumento: projekto ar aprašo.
3. Jei planuojate naują statybą, aptarkite su architektu, ar griovimą įtraukti į naujos statybos projektą.
4. Atjunkite inžinerinius tinklus per jų operatorius.
5. Įvertinkite, ar pastate yra asbesto ar kitų pavojingų medžiagų.
6. Pasirinkite griovimo rangovą, kuris dirba pagal projektą ir pasirūpina atliekų išvežimu.
7. Po griovimo išregistruokite statinį ir išsaugokite visus dokumentus naujos statybos leidimui.

Tinkamai pasiruošus, griovimas tampa aiškiu ir nuspėjamu etapu, o ne netikėtumų šaltiniu. Vilniuje ir Vilniaus rajone pastatų griovimo darbus su atliekų išvežimu atlieka Griaunam Vežam, o atskirai užsakoma ir statybinių atliekų išvežimą.